Lapkričio 1 - oji - Visų šventųjų diena.

Lapkričio 2 - oji - Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės, Ilgės.

 

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. 

Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje.

Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi. Visų šventųjų dienai iš senovės liaudis teikia ypatingą prasmę. Manyta, kad tą dieną gimęs kūdikis, suaugęs būdamas šermenyse, matysiąs vėles: juk buvo tikima, kad mirusio žmogaus vėlė būna prie palaikų tol, kol mirusysis įdedamas į karstą ir išnešamas į kapines. Iš Visų šventųjų dienos reiškinių buvo spėliojama apie artimesnius ar net pavasario orus: „Jei per Visus šventus lapai tebėra ant medžių, tai ateinančiais metais bus ligos, marai“; „Jei per Visų šventę su ledu, tai per Kalėdas su bradu“; „Visi šventi su ledu, šventas Jurgis su lapu“. Kadangi jau nebėra kur skubėti su darbais, sakoma: „Ant visų šventų nebėr nė pietų“, vadinasi, jau maža dienos. Per Visus šventuosius ir Vėlines buvo draudžiama ką nors lopyti, nes ėriukai gimsią margavilniai, lyg sulopyti.

Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.

Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.

day.lt

Lapkričio 16 - oji - Tarptautinė tolerancijos diena.

Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė). 

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę.

day.lt

Lapkričio 23 d. - Lietuvos kariuomenės diena.

1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.

Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos.

Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Pirmas naujokų šaukimas paskelbtas 1919 metų kovo mėnesį.  

Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai, aviacija ir karo technikos dalys – pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. 

Lietuvos kariuomenė atkurta neilgai trukus po to, kai 1990 metais paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Pirmasis išbandymas savanorių karių laukė lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis.

Prezidento vadovaujamas ginkluotąsias pajėgas dabar sudaro sausumos kariuomenė, oro ir jūrų pajėgos. Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse pratybose ir taikdariškose misijose.

day.lt

Spalio 2 - oji - Angelų sargų arba Policijos diena

 

Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji.

day.lt

Spalio 5 - oji - Tarptautinė mokytojų diena

 

Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. 

Kai kas galvoja, kad mokytojo darbas – pavydėtina profesija. Ilgos atostogos, trumpa darbo diena. Tačiau iš tiesų kasdieninis mokytojo darbas be galo varginantis, turi prisiimti atsakomybę už vaiko išsilavinimą ir patį ugdymą. 

Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus.

day.lt

Spalio 7 - oji - Krašto apsaugos diena

 

Krašto apsaugos diena paskelbta siekiant sustiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšį. Šią dieną siekiama supažindinti jaunimą su Lietuvos kariuomene ir kario profesija, informuoti apie valstybės gynybą ir savo pilietines pareigas bei prievoles valstybei.

Krašto apsaugos dienos renginiuose ieškoma patrauklių būdų supažindinti jaunuolius su valstybės gynyba, paskatinti juos pačius savanoriškai domėtis Tėvynės gynyba.

day.lt

Spalio 25 - oji - Konstitucijos diena

 

 

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Visų pirma, Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, besiremianti demokratijos principais. Lietuvos valstybę kuria Tauta.

 

Lietuvos Respublikos konstitucija

day.lt

Rugsėjo 1 - oji - mokslo ir žinių diena

 

Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose (jei ši diena sutampa su savaitgaliu, šventė perkeliama į artimiausią darbo dieną) . Šią dieną pirmaklasiai pirmą kartą išeina į mokyklą, tad jiems tai naujo patyrimo šventė. Kiti po vasaros atostogų susitinka bendramokslius: klasiokus ar kursiokus. Mokydamasis mokykloje vaikas užauga, subręsta, mokosi ne tik mokslo dalykų, bet ir bendravimo, gerų jausmų. Žmogus mokosi didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę ir jaunystę. Taigi rugsėjo 1-oji tarsi viso gyvenimo šventė.

Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse. Šią dieną mokiniai tradiciškai susirikiuoja, gėlių puokštėmis pasveikina mokytojus. Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Tarybų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir Naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III-asis, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.

Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie vaikus jau galėdavo išleisti į mokslus. Kitose šalyse mokslo metų pradžiai neskiriama tiek daug dėmesio. Pvz., Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apytikriai rugsėjo-spalio mėnesiais. JAV mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį.

 

day.lt

 


Custom Myspace Clock
Flag Counter